• Mane rasite:
DydisRaidė kuria žymimaPagrindinė FormulėIšvestinės FormulėsPagrindiniai vienetai (SI sistemos)Keletas kitų vienetųPaaiškinimas
Ilgis\( l \)  m (metras)cm, km, mm, nm, μmAtstumas tarp dviejų taškų
Plotas\( S \)\( S = a   b \) \(  ( {\text{stačiakampio ploto}} )  \)\( s = \frac{a   h}{2} \)  \(  ( {\text{trikampio ploto}} )  \) ;  \( s = \pi r^2 \)  \(  ( {\text{skritulio ploto}} )  \)m² (kvadratinis metras)cm², km², mm², haDviejų ilgių matmenų sandauga
Tūris\( V \)\( V = S   h \)\( V = a   b   c \)   ;  \( V = \frac{m}{\rho} \)m³ (kubinis metras)cm³, l, ml, dlSandauga trijų ilgio matmenų
Masė\( m \) \( m = \rho   V \)   ;  \( m = \frac{F}{a} \)kg (kilogramas)g, mg, tKūno medžiagos kiekio matas
Tankis\( \rho \)\( \rho = \frac{m}{V} \)\( \rho = \frac{p}{g   h} \)kg/m³g/cm³Masės santykis su tūriu
Laikas\( t \) \( t = \frac{s}{v} \)   ;  \( t = \frac{A}{N} \)   ;  \( t = \frac{v – v_0}{a} \)s (sekundė)min, h, dTarp dviejų įvykių intervalas
Kelias\( s \)  \( s = v   t \) ; \( s = \frac{a}{f} \) ;m (metras)km, cm, mmAtstumas, kurį kūnas judėjo
Greitis\( v \) \( v = \frac{s}{t} \) m/skm/hKelias per laiko vienetą
Pagreitis\( a \)\( a = \frac{v – v_0}{t} \)\( a = \frac{F}{m} \)m/s² Greičio pokytis per laiko vienetą
Pradinis Greitis\( v_0 \) \( v_0 = v – a   t \)m/skm/hKūno greitis judėjimo pradžioje
Galutinis Greitis\( v \) \( v = v_0 + a   t \)m/skm/hKūno greitis judėjimo pabaigoje
Laisvojo Kritimo Pagreitis\( g \)~10 m/s² ; \( g = \frac{ F_s}{m} \) 9.81m/s²m/s² Laisvai krintančio kūno pagreitis žemės paviršiuje
Jėga\( F \)\( F = m   a \)\( F = \frac{A}{s} \)   ;   \( F = p S \)N (niutonas)kN, MN, mNAntras Niutono dėsnis
Sunkis (Sunkio Jėga)\( F_s \)\( F_s  = m   g \) N (niutonas) Žemės traukos jėga veikianti kūną
Svoris (Svorio Jėga)\( P \),\( P = m   g \) N (niutonas) Jėga, kuria kūnas, traukiamas žemės, veikia pakabą arba atramą
Darbas\( A \)\( A = F   s \)\( A = N   t \)   ;  \( A = m   g   h \)J (Džauliai) Jėgos ir kūno nueito kelio sandauga
Galia\( N \)\( N = \frac{A}{t} \)\( N = F   v \)   ;W (vatas)kW, MWDarbas atliktas per laiko vienetą
Energija\( E \)\( E = E_p +E_k \) \(  ( {\text{Mechaninė}} )  \) J (Džauliai)kWh, MJGebėjimas atlikti darbą
Potensinė Energija\( E_p \)\( E_p = m   g   h \) J (Džauliai)kWh, MJEnergija, susijusi su atskirų kūnų arba to paties kūno atskirų dalių tarpusavio padėtimi
Kinetinė Energija\( E_k \)\( E_k = \frac{ m v^2}{2} \) J (Džauliai)kWh, MJEnergija, susijusi su kūno judėjimu
Jėgos Momentas \( M \) ;\( M = F   l \) N·m (niutonmetras) Jėgos ir atstumo iki sukimo ašies sandauga. \( l \) – petis
Naudingumo Koeficientas\( \eta \)\( \eta = \frac{An (naudingas darbas)}{Av (visas atliktas   darbas)} \) % Naudingai atlikto darbo ir viso atlikto darbo arba sunaudotos energijos santykis
Slėgis\( p \)\( p = \frac{F}{S} \) Pa (paskalis)bar, atm, mmHgJėga, veikianti paviršių į vienetinį jo plotą
Slėgis Skysčiuose\( p \)\( p = \rho   g   h \) Pa (paskalis)bar, atm, mmHgSlėgio apskaičiavimas skysčiuose arba dujose
Gylis, Aukštis\( h \) \( h= \frac{p}{ \rho g } \) ;  \( h= \frac{E}{ m   g } \)   ;m (metras)km, cm, mmAtstumas vertikalia kryptimi
Archimedo Jėga\( F_A \)\( F_A = \rho_s   V_k   g \)  ; \( F_A = P_0 – P_s \) N (niutonas) Jėga, kuri veikia skystyje arba dujose panardintą kūną
Periodas\( T \)\( T = \frac{t}{n} \) ; \( T = \frac{1}{f ( \nu ) } \) ; \( T = 2\pi \sqrt{\frac{l}{g}} \)s (sekundė)ms, minLaikotarpis tarp per kurį įvyksta vienas susvyravimas (apsisukimas ar susidaro banga)
Dažnis\( f \)  (  \( \nu \) ) \( f ( \nu ) = \frac{1}{T} \) ; \( f ( \nu ) = \frac{n}{t} \) \( f ( \nu ) = \frac{v}{ \lambda } \)Hz (hercas) ; \(  \frac{1}{s} \) ; S^-1kHz, MHzĮvykių skaičius per laiko vienetą
Bangos Ilgis\( \lambda \) \( \lambda = v   T \)  ;  \( \lambda = \frac{v}{ f ( \nu )} \)\( \lambda = \frac{c}{f ( \nu )} \)m (metras)cm, mm, nm, μmAtstumas tarp dviejų gretimų bangų
Kartai\( n \) \( n = \frac{t}{T} \)   ;    \( n = f   t \)  Skaičius, kiek kartų įvyksta tam tikras įvykis
Bangos Sklidimo Greitis \( v \) \( v = \frac{ \lambda }{T} \)  ;  \( v = \lambda  f ( \nu ) \) m/skm/h, cm/sAtstumas, kurį banga nukeliauja per laiko vienetą
Linijinis Greitis\( v \)\( v = \frac{ C(l) }{T} \)   ;   \(  v = \frac{\ 2 \pi R }{ T} \) \( v = 2\pi R f ( \nu )  \)m/skm/h, cm/sKūno greitis judant apskritimo lanku
Kampinis Greitis\( \omega \)\( \omega = \frac{\ 2 \pi  }{ T} \) \( \omega = 2\pi f ( \nu )  \)rad/sdeg/sGreitis kuriuo kūnas pasisuka kampu
Apskritimo Spindulys\( R\)   ;  \( r \)  \( r = \frac{  v   T}{2\pi} \)     ;  \( r = \frac{l}{2\pi} \)m (metras)cm, mmAtstumas nuo apskritimo centro iki jo krašto
Apskritimo Lanko Ilgis\( l \)  ;  \( (c) \)\( l = 2\pi r \) m (metras)cm, mmApskritimo dalies ilgis
Vidutinis greitis\( v_{\text{vid}} \) \( v_{\text{vid}} = \frac{ S_1+ S_2+S_3 }{t_1+t_2+t_3} \) m/skm/hVisas nueitas kelias per visą judėjimo laiką
Temperatūra\(t\)  °C (celsijaus laipsniai)K (Kelvinai)Kūno šilumos būsena
Vidinė energija\(E_v\) ; \(U\  J (Džauliai)kJ, MJ  …Kūną sudarančių dalelių judėjimo ir sąveikos energija
Šilumos kiekis\(Q\)\(Q = cm(t_2 – t_1\))( \(m = \frac{Q}{c(t_2 – t_1)}\) )J (Džauliai)kJ, MJ  …Energijos kiekis perduodamos šilumos perdavimo būdu
Pradinė temperatūra\(t_1\) \(t_1 = t_2 – {\ \frac{Q}{c m}}\)°C (celsijaus laipsniai)K (Kelvinai)Kūno temperatūra prieš šilumos perdavimą
Galinė temperatūra\(t_2\) \(t_2 = \frac{Q}{c m} + t_1\)°C (celsijaus laipsniai)K (Kelvinai)Kūno temperatūra po šilumos perdavimo
Savitoji šiluma\(c\)\(c = \frac{Q}{m(t_2 – t_1)}\) \( \frac{J}{kg·K}\) (Džaulis padalintas iš kilogramo ir laipsnio. Kūno medžiagos šiluminė charakteristika. Tai šilumos kiekis, reikalingas vienam kilogramui medžiagios temperatūrą pakeisti vienu laipsniu
Šilumos kiekis kai kuras dega\(Q_d\)\(Q = qm\)\(q\) – kuro degimo šiluma ;  \(q = \frac{Q}{m} \)J (Džauliai)\( [q] = \frac{J}{kg} \)Šilumos kiekis išsiskyręs visiškai sudegus kūnui
Šilumos kiekis kai medžiaga lydosi\(Q_l\)\(Q = \lambda m\)\( \lambda \) – savitoji lydymosi šilyma ;  \( \lambda = \frac{Q}{m} \)J (Džauliai)\( [\lambda] = \frac{J}{kg} \)Šilumos kiekis reikalingas medžiagai iš kietosios būsenos virsti skystąja
Šilumos kiekis kai medžiaga garuoja\(Q_g\)\(Q = L m\)\(L\) – savitoji garavimo šiluma ; \( L = \frac{Q}{m} \)J (Džauliai)\( [L] = \frac{J}{kg} \)Šilumos kiekis reikalingas medžiagai iš skystosios būsenos pereiti į dujinę
Srovės stipris\(I\)\(I = \frac{q}{t}\)  ;  \(I = \frac{U}{R}\)\(I = \frac{P}{U}\) ; \(I = \frac{A}{Ut}\)A (Amperai)mA, kA  …Krūvis pratekėjęs laidininko skerspjūviu per laiko vienetą
Krūvis\(q\)\(q = It\) C (Kulonai) Visų elektringųjų dalelių krūvių suma
Įtampa\(U\)\(U = \frac{A}{q}\)  ;\(U = IR\) ; \(U = \frac{A}{It}\) ; \(U = \frac{P}{I}\)V (Voltai)mV, kV …Krūvio atlikto darbo ir paties krūvio santykis
Varža\(R\)\(R = \frac{\rho l}{s}\)   ;\(R = \frac{U}{I}\)Ω (Omai)kΩ, MΩ, mΩ …Laidininko savybė priešintis elektros srovės tekėjimui
El. Srovės darbas\(A\)\(A = UIt\)  ;\(A = P t\) ; \(A = Q = E\) ;  \(A = Q = I²Rt\) ;  \(A = Q = \frac{U²}{R} t \)J (Džauliai) Elektriniame lauke judančio krūvio atliktas darbas
El. Srovės galia\(P\)\(P = UI\)\(P = \frac{A}{t}\)W (Vatai)kW, MW …El. srovės darbas atliktas per laiko vienetą arba įtampos ir srovės stiprio sandauga
Elektros energija\(E\)\(E = Pt \)  ;  \(E = A\) W s (Vatsekundė)kWh (Kilovatvalandės)Elektros energijos kiekis
Savitoji varža\( \rho\) (ro)\(\rho = \frac{R s}{l}\) \( \frac{Ω·mm²}{m}\)Ω·mMedžiagos elektrinio laidumo charakteristika
Laidininko ilgis\(l\) \(l = \frac{Rs}{\rho}\)m (Metrai)mm, cm, km …Laido ilgis
Skerspjūvio plotas\(S\) \(S = \frac{\rho l}{R}\)mm² (Kvadratiniai milimetrai)cm², m² …Elektrinio laidininko skerspjūvio plotas

Spauskite ant betkurio iš dydžių
ir sužinokite apie jį daugiau!

Šioje lentelėje išvardyti įvairūs fizikiniai dydžiai, naudojami 5-10 klasių mokymo programose. Kiekvienas dydis, žymimas konkrečiu simboliu, arba raide. Lentelėje pateikiama pagrindinė formulė, kuri apibrėžia kiekvieną dydį bei pateikiamos papildomos formulės, išvestos iš kitų formulių. Ši išsami Fizikinių dyžių lentelė yra greitas žinynas  mokiniams, padedantis išsiaiškinti šių pagrindinių fizikos sąvokų ryšius. Pamiršus kai kurias formules, visada galite sugrįžti ir prisiminti!

Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

Pasidalinkite ja su draugais!

Facebook
Twitter
LinkedIn
img img

35 +

Metai mokymo patirties

svg
Sužinokite Apie Mane

Susipažinkime,
Tavo nauja Fizikos ir matematikos mokytoja!

Esu Danutė Andriuškevičienė, fizikos ir matematikos mokytoja. Per daugiau nei 35 metus savo žiniomims individualiose pamokose pasidalinau su daugiau nei 1000 mokinių, rodydama jiem šių mokslų subtilybes.

Be privačių pamokų mano klasėje, esu taip pat parengusi ir nuolat ruošiu iš VIDEO formatu įrašytas internetines pamokas apie įvairias Fizikos temas, specialiai skirtas visiems mokiniams nuo 5 iki 10 klasės besimokančius tiek visoje Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šiose pamokose nagrinėjamos pagrindinės fizikos ir matematikos sąvokos, todėl mokiniai gali mokytis ir kartoti jas jiems patogiu metu.

Man kiekvieno mokinio kelionė yra asmeninė. Mano tikslas – padėti logiškai suprasti fiziką ir matematiką, išskaidant jas į suprantamas, lengvai išmokstamas temas.

Svarstote kaip galima atsidėkoti mokytojai už jos kuriamą naudingą turinį?

Žinios Jums pačiu patogiausiu metu

Mano sukurtos Internetinės Fizikos Pamokos

‘Ypač technologijų srityje mums reikia revoliucinių, o ne laipsniškų pokyčių’. -Larry Page („Google“ įkūrėjas)

Negalite kopijuoti šio puslapio turinio